Situacijos aprašymas:
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo 5715 registruotų narkotikų vartotojų, kurie daugiausia naudoja švirkščiamuosius narkotikus. Narkotikų kontrolės departamento ir Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro iniciatyva 2007m. atlikti tyrimai parodė, kad Vilniuje gali gyventi apie 2200 opioidų vartotojų, Klaipėdoje - apie 750, o visoje Lietuvoje, daroma prielaida, kad yra nuo 5000 iki 7000 opioidų vartotojų. Opiodų vartotojų, t.y. asmenų, vartojančių heroiną arba namų gamybos aguonų nuovirus, paskaičiavimas Lietuvoje buvo atliekamas pirmą kartą. Lietuvos AIDS centro duomenimis, 2008 m. rugsėjį Lietuvoje buvo registruoti 1358 ŽIV infekuoti žmonės, tarp jų - 1007 narkotikų vartotojai, užsikrėtę ŽIV per švirkštimosi įrankius. Laiku ėmusis veiksmų, tarp jų ir žalos mažinimo programų, Lietuva išliko žemo ŽIV paplitimo šalimi ir turi daug mažiau ŽIV infekuotųjų nei kaimynystėje esančios Latvija, Estija, Baltarusija, Rusija (Kaliningrado sritis), kuriose žalos mažinimas pradėtas daug vėliau. Vis dėl to Narkotikų kontrolės departamento iniciatyva 2007 m. apklausus žemo slenksčio kabinetų lankytojus Lietuvoje, nustatyta, kad trečdalis žemo slenksčio kabinetų lankytojų per pastaruosius metus nesityrė dėl ŽIV ir vidutiniškai 8 proc. jų pažymėjo, kad yra infekuoti ŽIV. Klaipėdoje ŽIV infekcijos paplitimas siekia net 13 proc. šio miesto žemo slenksčio kabinetų lankytojų.

Lietuvoje veikia šios žalos mažinimo programos:

• pakaitinis gydymas - Vilniuje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Kaune, Panevėžyje, Telšiuose, Kėdainiuose;
• adatų/švirkštų keitimo bei pacientų konsultavimo ir informavimo ir socialinių paslaugų teikimo programos - Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Mažeikiuose, Druskininkuose;
• Vilniuje ir Klaipėdoje veikia mobilūs švirkštų adatų keitimo bei pacientų informavimo/konsultavimo punktai (“Mėlynas autobusiukas”), kurie darbo dienomis pagal grafiką važinėja po didžiausias narkotikų vartotojų ir sekso darbuotojų susibūrimo vietas (Vilniuje: čigonų taboras, Naujininkai, Karoliniškės, Naujoji Vilnia, stotis).

Pagrindinės žalos mažinimo priemonės:

Švirkštų ir adatų keitimo programos.   Aprūpina švariomis adatomis ir švirkštais mainais į naudotą švirkštimosi įrangą, teikia informaciją bei konsultacijas apie ŽIV/AIDS, lytiškai plintančias ligas, sveikatos priežiūros bei socialinės pagalbos tarnybas, atlieka narkotikų vartotojų švirkštimo bei seksualinio elgesio tyrimus.

Pakaitinis gydymas (palaikomasis gydymas).   Naudoja pakaitinius opioidinius vaistinius preaparatus (paprastai metadoną, buprenorfiną, kombinuotą buprenorfino/naloksono preparatą) gydyti pacientus, kurie yra priklausomi nuo „gatvės“ opiatų, tokių kaip heroinas ar aguonų nuoviras. Pakaitinis gydymas neleidžia pacientams patirti abstinencijos sindromo, nuslopina gatvėje platinamų opiatų potraukį bei blokuoja gatvėje platinamų opiatų poveikį, nebelieka prasmės juos švirkštis. Jie nesukelia euforijos ir yra vartojami medicinos darbuotojų priežiūroje. Dauguma pacientų gaudami metadoną jaučiasi gerai, yra darbingi, jie nukreipiami į darbo biržą, socialinės paramos įstaigas tolimesnei socialinei reabilitacijai.  

Konsultavimas ir švietimas.   Asmeninis konsultavimas arba spausdinta šviečiamoji medžiaga gali padėti narkotikų vartotojams suprasti savo pačių elgesį ir išmokti, kaip sumažinti sau sukeliamą riziką vartojant narkotikus. Spausdinta medžiaga neskatina narkotikų vartojimo, bet moko AIDS prevencijos įgūdžių.  

Nukreipimai gydytis.   Dažnai narkotikų vartotojai nesikreipia dėl sveikatos priežiūros paslaugų, nes bijo teisinių nuobaudų arba yra atskirti nuo įprastinės visuomenės.   Žalos mažinimo programos narkotikų vartotojus skatina ieškoti tinkamos pagalbos, o sveikatos priežiūros darbuotojus – teikti tinkamą ir visapusišką priežiūrą.

Iš žalos mažinimo istorijos Lietuvoje
Žalos mažinimo programos (pakaitinis/palaikomasis gydymas metadonu) narkotikų vartotojų motinų iniciatyva ir priėmus LR Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamus teisės aktus, Lietuvoje pradėtos 1995 m. Šis metodas buvo įdiegtas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bendradarbiaujant su Švedijos specialistais.

Adatų ir švirkštų keitimo/pacientų konsultavimo programos pradėtos 1997 m. po ŽIV infekcijos protrūkio Klaipėdoje, o 1998 m. ir Lietuvos AIDS centre Vilniuje.   Vėliau - Druskininkuose, Visagine, Alytuje ir kituose miestuose.

Atviros Lietuvos fondas (ALF) nuo 1996 m. rėmė kai kurias išvardintas programas. Savivaldybėms perimant jų finansavimą, ALF parama kiekvienais metais mažėjo (Klaipėdos savivaldybė jau nuo 2000 m. visiškai apmoka žalos mažinimo paslaugas, Druskininkų – nuo 2001 m., Vilniaus – nuo 2004 m.). Iki 2004 m. narkotikų ir ŽIV prevencijai ALF iš viso skyrė per 650 tūkst. JAV dol. ( žr. www.osf.lt ). Daugiau kaip pusė šios sumos buvo skirta pirminei narkotikų prevencijai, seminarams, mokymams, konferencijoms. Per 8 metus žalos mažinimo paslaugoms iš šios sumos iš viso buvo skirta apie 300 tūkst. JAV dol.: projektų personalo atlyginimui, administracinėms, informacinės medžiagos rengimo ir spausdinimo išlaidoms, priemonėms (adatoms, švirkštams, prezervatyvams, bintams, kt.).  

1995-2003 m. visi pacientai mokėjo už metadoną (šiuo metu dienos dozė kainuoja apie 1,5-2 Lt).
Šiuo metu daliai asmenų, apdraustų Privalomojo sveikatos fondo lėšomis (dirbantiems arba norintiems įsidarbinti ir esantiems darbo biržos įskaitoje, turintiems invalidumo grupę, nėščiosioms, motinoms, auginančioms mažamečius vaikus, sergantiems sunkiomis infekcinėmis ligomis - ŽIV/AIDS, tuberkulioze) metadonas apmokamas iš Valstybinės ligonių kasos. Adatų ir švirkštų keitimo/konsultavimo programos finansuojamos iš miestų savivaldybės, NKD ir UNODC lėšų.

Pakaitinio gydymo plėtra ir jos kokybės gerinimas buvo vienas iš Europos Sąjungos PHARE “Dvynių” programos komponentų, kurią vykdė LR Sveikatos apsaugos ministerija 2002-2003 m. Šios programos rėmuose Lietuvos specialistai galėjo išvykti į Ispaniją susipažinti su pakaitinio gydymo metadonu programomis, o ispanų specialistai rengė seminarus Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje opioidinės priklausomybės gydymui Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje registruoti trys vaistai – metadonas ir buprenorfinas (Subutex) ir kombinuotas buprenorfino/naloksono preparatas (Suboxone).

Žalos mažinimo programų geografija [1]

Žalos mažinimo programos veikia visose Europos Sąjungos šalyse ir daugelyje kitų pasaulio šalių:

• Švirkštų ir adatų keitimo/konsultavimo programos yra teisėtos ir veikia visose ES šalyse, Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kai kuriose buvusios Sovietų Sąjungos regiono šalyse (Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje, Rusijoje, Ukrainoje), Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Nepale, Pakistane ir kt.
  Pakaitinis gydymas taikomas visose ES šalyse, Argentinoje, Australijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Brazilijoje, Indonezijoje, JAV, Kanadoje, Kirgizijoje, Makedonijoje, Moldovoje, Norvegijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Tailande, Ukrainoje. Ypač plačiai - didelio ŽIV paplitimo šalyse Azijoje (Kinijoje, Irane).

Tarptautinių organizacijų pateikiami įrodymai apie žalos mažinimo efektyvumą
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) užsakė apžvalgą apie žalos mažinimo programų veiksmingumą tarp injekcinių narkotikų vartotojų.   Buvo apžvelgta daugiau kaip 100 darbų, atliktų įvairioje aplinkoje ir naudojant skirtingą metodiką [2] :

• Daugybė tyrimų rado svarių ir dėsningų įrodymų, kad pakaitinis gydymas yra susijęs su reikšmingu nelegalių opiatų vartojimo sumažėjimu , kartu užkertant kelią ŽIV perdavimui bei užtikrinant AIDS sergančiųjų narkotikų vartotojų priežiūrą, taip pat nusikalstamo elgesio, mirčių nuo perdozavimo ir su ŽIV perdavimu susijusio rizikingo elgesio sumažėjimu.
• Norint išlaikyti narkotikų vartotojus gydymo programoje ir sumažinti heroino vartojimą, pakaitinis palaikomasis gydymas yra veiksmingesnis negu gydymo nebuvimas, vien placebas ar abstinencijos gydymas.
• Esama įtikinamų įrodymų, kad sterilių švirkštimosi įrankių prieinamumo bei panaudojimo gerinimas ir tarp gydomų, ir tarp negydomų injekcinių narkotikų vartotojų, žymiai prisideda prie ŽIV infekcijos perdavimo lygio sumažinimo.   Pavyzdžiui, 2002 metais išleistas tyrimas palygino ŽIV plitimą 103 miestuose ir 24 šalyse.   36 miestuose, kuriuose vykdomos adatų ir švirkštų programos, ŽIV infekcijos plitimo lygis sumažėjo vidutiniškai 18,6% per metus, kai tuo tarpu 67 miestuose, neturinčiuose tokių programų, šis lygis padidėjo vidutiniškai 8,1% per metus.
• Nėra įtikinamų įrodymų, kad steriliais švirkštimo įrankiais injekcinių narkotikų vartotojus aprūpinančios programos sukelia didesnių neigiamų nenumatytų šalutinių pasekmių, tokių kaip paskatinti pirmą kartą švirkštis anksčiau to nedariusius žmones arba padidinti nelegalių narkotikų vartojimo ar narkotikų švirkštimosi trukmę ar dažnumą.

Mirčių mažėjimas . Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) ataskaita [3] , mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu, skaičius ES per pastaruosius metus kiek sumažėjo: nuo 8838 mirčių 2000 m. nukrito iki 8306 mirčių 2001 m.   Šis 6% sumažėjimas nedidelis, tačiau reikšmingas.   Prancūzija ir Ispanija pranešė apie mažėjimo, lyginant su 1990- aisiais, tendenciją.   Vokietija , Graikija , Airija , Italija , Portugalija ir Norvegija pranešė apie žymesnį sumažėjimą nuo 2000 metų.   Šio teigiamo pokyčio priežastis greičiausiai yra kai kuriose valstybėse sumažėjęs narkotikų vartojimas intraveniniu būdu ir pagerintos galimybės gydytis pakaitalais, taip pat prevencijos paslaugos (pvz., intervencijos tam tikrose asmenų grupėse kritinių situacijų metu, mokomosios medžiagos apie perdozavimo pavojus platinimas).   Tačiau, pasak EMCDDA , mirčių nuo perdozavimo skaičius išlieka didelis, o ši mažėjimo tendencija turėtų pasikeisti. Pastebėta ženklų, liudijančių, kad mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu, skaičius gali netrukus išaugti naujosiose ES valstybėse narėse .

ŽIV plitimas³. Vakarų Europoje ŽIV plitimo epidemija tarp asmenų, vartojančių intraveninius narkotikus, stabilizavosi arba sumažėjo.   Nacionalinės ŽIV paplitimo šioje žmonių grupėje prognozės yra didžiausios Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje , tačiau ir čia pastaruoju metu pastebimas sumažėjimas. Latvijoje dėl 2003-2004 m. naujai atidarytų 13- kos švirkštų keitimo ir konsultavimo centrų 2004 m. naujų ŽIV infekcijos atvejų buvo užregistruota penktadaliu mažiau nei 2003 m. [4] Daugelyje ES valstybių daugėjo adatų ir švirkštų keitimo programų, taip pat plėtėsi jų geografinė taikymo sritis. Naujos paslaugos ypač greitai išplito Estijoje ir Latvijoje .   Taip sureaguota į ŽIV epidemiją per kelis pastaruosius metus.

Gydymas pakaitalais³ : Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio visi priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo tipai buvo nuolat plėtojami ES lygiu.   Gydymas pakaitalais tapo populiariausia specializuoto opiatų vartotojų priklausomybės gydymo forma ES .   Naujausi duomenys rodo, kad šiuo gydymo metodu gydytų asmenų skaičius išaugo nuo 320 000 asmenų, kurie 1999 m. buvo gydyti opiatų pakaitalais 15-oje ES valstybių, iki 410 000 (2003 m.).   Tačiau kai kuriose valstybėse gydymo paklausa vis dar viršija pasiūlą.   Gydymo pakaitalais galimybės yra gana ribotos naujosiose ES valstybėse , išskyrus Maltą , kur toks gydymas pradėtas taikyti nuo 1987 m. ir Slovėniją (nuo 1991 m.).

[1] 16th. International Conference on the Reduction of Drug Related Harm, Belfast, Northern Ireland, 20-24 March, 2005. Conference Handbook

[2] WHO, UNODC, UNAIDS.   Politikos gair ės: ŽIV perdavimo sumažinimas gydant nuo narkotikų priklausomybės; Politikos gairės: aprūpinimas steriliais švirkštimosi įrankiais, siekiant sumažinti ŽIV perdavimą, 2004.

[3] Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras ( EMCDDA ) . Informacinis pranešimas iš ES narkotikų stebėsenos agentūros Lisabonoje. 2004 m. metinė ataskaita: pagrindiniai akcentai.

[4] BNS, 2005 m. vasaris.